blykšoti

blykšóti, blỹkšo, -ójo intr., blýkšoti, -o, -ojo 1. baltai, neaiškiai šviesti; baltuoti: Lempelė blỹkšo pro langą End. Sienoje pro langelį dar blykšojo vakaro žara rš. Blỹkšo saulelė pro debesis – rodo į lietų Jnšk. Kas ten blykšo, t. y. baltuo[ja] iš tolo J. Akys įdubusios kaip šulinės, iš duobių obuoliai apmirę blykšo Žem. 2. žiūrėti iš padilbų: Ans į mane blỹkšo End. 3. akis pabalinusiam, išblyškusiam gulėti: Užvirtęs į lovą ir blýkšo Gs. Kai degtinės užsitraukia, tai tada blỹkšo Gs.